- valkstis
- 1 val̃kstis sm. (2) DŽ 1. žr. 1 valktis 3: Jo pakinktų valksčiai iš kanapių sukti PnmR. Tada juokais užmeta jam (kūmui) ant kaklo valkstį ir traukia neva karčemon, kad vaišintų rš(Kp). 2. DŽ, Ps dvišakas rėmelis kailiui ištempti, kailiamautis: Užmauk ant valksčio kailį, kol dar nesudžiūvo Sk.
Dictionary of the Lithuanian Language.